artilerija

artilerija
artilerija statusas T sritis Gynyba apibrėžtis Karo mokslo šaka, tirianti šaunamųjų pabūklų sandarą, savybes ir naudojimą. Pagrindinės artilerijos mokslo kryptys: ↑balistika, artilerijos ginklų ir šaudmenų sandaros pagrindai, sprogstamosios medžiagos ir parakai, artilerijos gamybos technologija, artilerijos kovinis naudojimas, šaudymo ir ugnies valdymo teorija, artilerijos istorija. Artilerijos mokslas pradėjo kurtis XVI–XVII a. Italas Leonardas da Vinči (Leonardo da Vinci) tyrinėjo šūvio atatranką, išrado šautuvo titnaginį degtuvą, tyrinėjo sviedinio trajektorijos formas ir priklausomybę tarp jo lėkimo sąlygų ir nuotolio. Italas N. F. Tartalja savo darbuose nagrinėjo sviedinio lėkimo teoriją, trajektoriją, parako degimą, šūvį ir jo reiškinius; išrado kvadrantą. Rankraštyje „Riterių reikalas“ (1569) M. Belskis (Lenkija) rašė apie vamzdžio iš lydyto bronzos luito gręžimą. 1613 m. pasirodė D. Ufano (Ispanija) veikalas „Traktatas apie artileriją“, 1621 m. O. Michailovo (Rusija) – „Patrankų kovos statutas ir kiti karo mokslo reikalai“. G. Galilėjus (Galileo Galilei, Italija) veikale „Dviejų naujų mokslo sričių matematiniai įrodymai“ (1638) tyrinėjo sviedinio lėkimo parabole teoriją, sudarė balistines lenteles. E. Toričelis (Torricelli) veikale „Apie sunkiųjų kūnų judėjimą“ aprašė parabolinę sviedinio lėkimo trajektoriją ir jo išrasto kvadranto sandarą ir naudojimą. Lietuvis, Vilniaus universiteto auklėtinis, artilerijos inžinierius Kazimieras Semenavičius (Simonavičius) 1650 m. Amsterdame lotyniškai išleido veikalo „Artis magnae artilleriae“ („Didysis artilerijos menas“) pirmąją dalį, kurią sudarė 5 knygos. Pirmojoje knygoje aiškino pabūklų kalibrą, konstrukciją, taikymo būdus, metalo lydinių sudarymo metodus; antrojoje – artilerijoje naudojamų medžiagų gamybos technologiją; trečiojoje („Apie raketas“) aiškino kietojo kuro raketų konstrukciją, jų sandarą, gamybą, leidimo įrenginius, nagrinėjo to meto raketas, nustatė (pirmą kartą) raketos trajektorijos aukščio ir jos reaktyvinės tūtos pločio santykį, iškėlė daugiapakopės raketos ir raketinės artilerijos idėją, pateikė daugiapakopės raketos brėžinių, nustatė, kad raketos skriejimą galima stabilizuoti sparneliais; ketvirtojoje analizavo artilerijos ir fejerverkų sviedinius; penktojoje nagrinėjo artilerijos sviedinių leidimo pabūklus ir įrangą (mašinas). Antroji veikalo dalis neišleista. Rankraštis buvo laikomas Sanguškų (netoli Liublino), vėliau Zaluskių (Varšuvoje) bibliotekoje, iš kur XIX a. išvežtas į Peterburgą. Šis veikalas \artilerija150 metų buvo svarbiausias veikalas apie artileriją Europoje; jis išverstas ir išleistas prancūzų, vokiečių, anglų, olandų, danų, lenkų kalbomis. XVIII a. artilerija pradėta klasifikuoti pagal galią į lengvąją, vidutinę, sunkiąją, didelės galios ir labai didelės galios, o pagal kalibrą – į mažo (20–75 mm), vidutinio (75–175 mm) ir didelio (>175 mm). Per I pasaulinį karą atsirado artilerinis puolimo rengimas, kurio tikslas – sunaikinti priešo ugnies priemones, nuslopinti jo gynybą ir užtikrinti savo pėstininkams puolimo sėkmę. Prieš II pasaulinį karą artilerijos vaidmuo mūšyje buvo vertinamas nevienodai: vienų šalių karo mokslas menkino artileriją, o kėlė aviacijos ir tankų vaidmenį, kitų – nemenkindamas aviacijos ir tankų vaidmens, artileriją laikė pagrindine ugnies priemone. II pasaulinio karo puolamosiose operacijose buvo pradėtas praktikuoti artilerinis puolimas ir artilerijos atakos rengimas, o gynyboje – artilerinis kontrparengimas. Artilerijos mokslo pažangai daug padarė konstruktoriai ir mokslininkai, kurie sukūrė naujas artilerijos sistemas, atliko jų balistinius tyrimus, sukūrė naujus artilerijos naudojimo kautynėse ir valdymo metodus. Po II pasaulinio karo, sukūrus raketas ir branduolinį ginklą, labai ištobulėjus karo aviacijai, artilerija vis dėlto liko viena svarbiausių ugnies priemonių, užtikrinančių nuolatinę paramą mūšyje pėstininkams ir tankams, ypač kai mūšyje naudojamas tiktai įprastinis ginklas. atitikmenys: angl. artillery rus. артиллерия ryšiai: dar žiūrėkbalistika

Artilerijos terminų žodynas – Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. . 2004.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • artilerija — statusas T sritis Gynyba apibrėžtis Ginklų rūšis: ↑pabūklai (haubicos, patrankos, minosvaidžiai ir kt.) ir jų judėjimo priemonės; šaudmenys; kovinio aprūpinimo (ugnies valdymo, žvalgybos, šaudymo aprūpinimo) priemonės. Rusijos ir kt. NVS šalių… …   Artilerijos terminų žodynas

  • artilerija — artilèrija dkt. Sunkióji, lengvóji artilèrija …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • artilerija — statusas T sritis Gynyba apibrėžtis SP rūšis, kurią sudaro artilerijos vienetai, esantys bendrųjų pajėgų vienetų sudėtyje, atskirieji artilerijos daliniai ir junginiai. Pagrindiniai artilerijos vienetai: padaliniai (būriai, baterijos, divizionai… …   Artilerijos terminų žodynas

  • artileríja — e ž (ȋ) vsa močna strelna orožja kopenske vojske, letalstva in mornarice, topništvo: križarka ima dobro artilerijo; spopad med ladijsko in obalno artilerijo; protiletalska artilerija / lahka, težka artilerija // rod kopenske vojske, oborožen s… …   Slovar slovenskega knjižnega jezika

  • artilerija — artilèrija sf. (1) DŽ 1. toli šaudantieji karo pabūklai: Nuolat griaudė artilerija rš. Sunkioji, lengvoji, pakrančių, lauko, laivų, zenitinė artilerija rš. 2. kariuomenės dalis, kovojanti tokiais pabūklais: Tarnauti artilèrijoje DŽ. 3. mokslas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • lauko artilerija — statusas T sritis Gynyba apibrėžtis Bendrųjų pajėgų vienetų dalis. Lauko artilerija skirstoma į ↑armijos, ↑korpuso, ↑divizijos, ↑brigados (pulko) ir ↑bataliono artileriją. Iš armijos, korpuso, divizijos ir brigados (pulko) artilerijos gali būti… …   Artilerijos terminų žodynas

  • antžeminė artilerija — statusas T sritis Gynyba apibrėžtis SP artilerija antžeminiams taikiniams naikinti; jos sudėtyje yra bendrosios paskirties artilerija (patrankos, haubicos, minosvaidžiai, RSUS) ir prieštankinė artilerija (patrankos, PTRK). Pagal priklausomumą… …   Artilerijos terminų žodynas

  • atominė artilerija — statusas T sritis Gynyba apibrėžtis Specialieji pabūklai tiktai branduoliniais šaudmenimis šaudyti. Pirmuoju tokiu pabūklu buvo JAV 280 mm patranka (1951 m.), kurios masė 42 600 kg. XX a. 6 dešimtmetyje atominę artileriją kūrė ir SSRS (bandomieji …   Artilerijos terminų žodynas

  • vamzdinė artilerija — statusas T sritis Gynyba apibrėžtis Artilerija, ginkluota pabūklais, kurių pagrindinė dalis yra vamzdis. Pagrindiniai šiuolaikinės vamzdinės artilerijos pabūklai yra: patrankos, haubicos, beatošliaužiai pabūklai ir minosvaidžiai. Skiriama… …   Artilerijos terminų žodynas

  • sunkioji artilerija — statusas T sritis Gynyba apibrėžtis Antžeminė artilerija, kuri, šaudydama dideliu nuotoliu, kaudavo priešą priedangose, naikindavo jo artileriją, griaudavo tvirtus inžinerinius įrenginius. Sunkioji artilerija atsirado XX a. pr.; jai priklausė… …   Artilerijos terminų žodynas

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”